Sloga kaip ligos simptomas

Sloga ne visada reiškia peršalimą. Rinitas – vienas iš daugelio ligų simptomų. Jis būna infekcinis (virusinė arba bakterinė sloga), ir neifekcinis (alergija, sudirgimas, nudegimai). Vaikams sloga gali atsirasti ir dėl svetimkūnio nosyje.

95 % visų atvejų sloga yra virusinės kilmės. Ant gleivinės patekę virusai prasiskverbia į epitelio ląsteles, dauginasi ten nuo kelių valandų iki dviejų ar trijų dienų. Imliausia slogai vaiko nosytė yra pereinamuoju metų laiku, kai peršąla kojytės. Ant pėdų yra reflektorinių zonų, susijusių su nosyte.

Slogos stadijos

Nepriklausomai nuo slogos tipo, galima išskirti tris jos vystymosi stadijas, kurios keičia viena kitą. Pirmosios stadijos metu virusai pažeidžia gleivinę – jai būdingas nosies sausumo ir diskomforto jausmas, niežulys, pabrinksta gleivinė. Mažylis trina nosytę, kasosi. Gali prasidėti čiaudulys.

Tada ši stadija pereina į antrąją – tekėjimą iš nosies. Kvėpavimas smarkiai pasunkėja, nosis užgulta, atsiranda gausių išskyrų. Gleivinė pabrinksta, mažylis tiesiog nebegali kvėpuoti. Gleivės kaupiasi nosytėje, vaikučiui tenka kvėpuoti burna. Jeigu mažylis maitinamas krūtimi, procesas labai pasunkėja. Trijų–penkių mėnesių mažyliui sloga gali būti tokia kankinanti, kad vaikutis atsisako krūties, rėkia, jam krinta svoris, įdumba momenėliai.

Tada prasideda trečioji stadija – pūliavimas. Gleivių išskiriama mažiau, palengvėja kvėpavimas, išskyros tampa pūlingos, žalsvos spalvos. Gali atsirasti sausų „trupinukų“, traumuojančių gleivinę, jeigu vaikutis bandys juos išsikrapštyti.

Paprastai visos slogos stadijos praeina per 7–10 dienų. Kai kurios iš jų gali trukti trumpiau arba ilgiau – viskas priklauso nuo viruso ir mažylio imuniteto. Jeigu atsparumas ligoms didelis, o sloga imama gydyti iš karto, ji praeina per 3–4 dienas. Jeigu imunitetas silpnas, arba liga apleidžiama, sloga gali trukti net iki 3–4 savaičių, peraugti į lėtines ir pūlingas formas.

Ką reikia žinoti?

Jeigu sloga nestipri arba trunka trumpai, galima gydyti vaikutį pačiai, tačiau yra ypatingų atvejų, kada geriau pasirodyti gydytojui:

• Jeigu krūtimi maitinamo mažylio temperatūra pakyla iki 38 laipsnių (vyresniems vaikams – iki 38,5);
• Jeigu vaikas ne tik sloguoja, bet jam taip pat skauda ir gerklytę, jis dūsta, karščiuoja, jam pablogėja apetitas, miegas, sutrinka tuštinimasis;
• Jeigu mažylis atsisako krūties, silpsta;
• Jeigu vaikutis sloguoja daugiau kaip dvi savaites, jeigu jaučia galvos skausmus arba skausmus veido srityje, jeigu išskyros pūlingos, atsiranda kraujavimas iš nosies – keliauk pas LOR.
• Jeigu sloga atsirado po kontakto su potencialiu alergenu, pasikonsultuok su alergologu.

Gydome slogą


Vyresniems nei vienerių ar dvejų metukų vaikams lengvos slogos galima ir negydyti. Imunitetas pasitreniruos ir susidoros pats. Reikės tik vėdinti kambarį ir drėkinti orą, taip pat reguliariai valyti nosytę. Prieš pradedant vartoti vaistus, reikia išmėginti ir kitas priemones: padėk pagalvę, kad vaikutis įsitaisytų pusiau sėdomis ir jam būtų lengviau kvėpuoti. Jeigu jis karščiuoja, dažnai ir gausiai girdyk, mažylį, maitinamą krūtimi, dažniau glausk prie krūtinės. Nemaitink vaikučio per prievartą. Maisto atsisakymas – taip pat apsauginė organizmo reakcija, o juk ir valgyti užkimšta nosimi nėra jokio malonumo.

Svarbi gydymo dalis – efektyvus nosytės valymas, nes lašus galima lašinti tik į sausą ir švarią nosytę. Jeigu joje bus gleivių, lašai nepateks ant gleivinės ir nesuveiks. Vyresnius vaikučius galima išmokyti išsipūsti nosį, užspaudus vieną šnervę, be didelių pastangų, pusiau praverta burna. Mažesniems vaikučiams naudojamas druskos tirpalas lašais arba žolelių nuovirai ir susukta vata. Nepatartina naudoti pagaliukų – jie gali traumuoti gleivinę, jeigu vaikutis padarytų staigų netikėtą judesį. Jeigu gleivių labai daug, o vaikutis negali valgyti ir miegoti, galima išsiurbti nosytės turinį švirkštyne.

Kad sumažintum pabrinkimą ir išskyrų gamybą, gali naudoti kraujagysles sutraukiančius lašus (pavyzdžiui, vibrocilį). Tačiau būtina neviršyti dozės, nenaudoti lašų dažniau nei 4–5 kartus per dieną. Purškalus galima naudoti tik vyresniems nei 3 metukų vaikams.

Naudingos žolelių nuovirų inhaliacijos, kvėpavimo gimnastika ir aktyviųjų taškų masažas. Jeigu sloga pūlinga, gydytojas gali išrašyti preparatų su antibiotikais, imunostimuliatorių.

Kontraindikacijos

Jeigu jaunesnis nei trejų metukų vaikutis ėmė sloguoti, nereikia nosytės plauti švirkštyne arba švirkštu – infekcija gali pereiti į ausį. Galima nebent įlašinti kelis lašus druskos tirpalo arba žolelių nuoviro. Draudžiama lašinti antibiotikus, jeigu taip nepatarė gydytojas.

Negalima nuolat vartoti kraujagysles traukiančių lašų, lašų, skirtus suaugusiesiems, taip pat atskiestų augalų sulčių (kalankių, morkų, burokėlių, svogūnų) – mažesniems vaikams jos nudegina gleivinę, sukelia nuolatinę atrofinę slogą.

Su homeopatiniais preparatais taip pat nereikia persistengti, kaip ir aliejų lašinimu bei liaudies medicina – alergiškiems vaikams tai gali išprovokuoti tiek slogą, tiek astmą.

Profilaktika

Vaikai turi kai kada pasirgti – tai nėra blogai (laikyk tiesiog imuniteto treniruote). Tačiau sirgti reikia tinkamai, kitaip tariant – sloga neturi trukti ilgiau kaip 4–5 dienas, būklė – neblogėti, nesutrikti miegas ir mityba. Kad sloga pultų rečiau, leisk sūneliui arba dukrytei vaikščioti namuose basomis ištisus metus, daryk pėdų masažą (ant jų yra svarbių taškų, susijusių su nosimi). Grūdink mažylį nuo pat gimimo, kartu lankykite baseiną, eikite pasivaikščioti. Gyvenkite aktyviai – tai stimuliuos apsaugines mažylio jėgas ir didins atsparumą ligoms. Sloga dažniausiai renkasi tuos vaikus, kurie daug prisirengę, prakaituoja, mažai juda ir mėgsta saldumynus.

Pratink savo atžalą nuo pat mažens miegoti vėsioje patalpoje, drėkink orą, išmokyk mažylį  išsipūsti nosį ir plauti ją vėsiu vandeniu – tai paprastos ir veiksmingos priemonės, užtikrinančios, kad sloga jūsų vengs.