Parengė: Vilniaus privataus darželio „Klaužada“ psichologė V. Ruzgutė

Tikriausiai kiekvienas atsimename savo vaikystėje žaidę su smėliu: merkėme į jį rankas, barstėme, statėme pilis, rausėme urvelius, puošėme gėlėmis, bandėme paragauti ar prisikrauti į kišenes, piešėme pirštu keverzones. Atsimenu savo pačios vaikystę – namo kieme stovėjusi smėlio dėžė visada buvo kupina bendraminčių – mažųjų statybininkų, „architektų“ ar šiaip laisvos meniškos sielos draugų. Koks būdavo sujudimas, kai atveždavo naujo smėlio užpilti! Būriuodavomės šalia, ištikimai laukdavom ir puldavom užsiimti geresnę vietą prie smėlio kalnelio.

Smėlyje kiekvienas gali nevaržomai sukurti kažką savo, daugybę kartų sugriauti ir vėl atstatyti, jį malonu liesti – galbūt todėl smėlis taip pritraukia.
 
KUO SMĖLIS GALI BŪTI SVARBUS VAIKUI?

Dažnai suaugusiems atrodo, kad vaikystė yra toks laikotarpis, kada pasaulis paprastas, šviesus ir lengvas. Kaip bebūtų, vaikui taip pat tenka susidurti su įvairiais sunkumais, suaugusiųjų draudimais, taisyklėmis, įveikti tam tikras užduotis bei išgyventi pačias nemaloniausias emocijas – pyktį, liūdesį, pavydą, susierzinimą, neviltį, įtūžį ir kitas. Vaikas dar negali šių jausmų įvardinti, išsakyti žodžiais arba šie gebėjimai riboti. Tačiau vienaip ar kitaip jie stengiasi tas emocijas išveikti, kažkur „padėti“. Spontaniškai vaikai dažnai tai daro per žaidimą, kūrybą. Taigi, žaisdamas su smėliu vaikas turi galimybę išreikšti savo jausmus natūraliu ir priimtinu jam būdu. Čia jis jaučiasi saugus, gali atsitraukti nuo aplinkinio pasaulio ir sutelkti dėmesį į savo vidinius išgyvenimus. Nenuostabu, kad psichologai taip pat atrado būdų, kaip smėlį panaudoti terapijoje.
 
SMĖLIO TERAPIJA

Dar pirmaisiais praėjusio amžiaus dešimtmečiais britų rašytojas H. G. Wells rašė apie tai, kaip pastebėjo savo sūnus žaidžiant ant žemės su miniatiūrinėmis figūrėlėmis ir suprato, kad per šį žaidimą jie sprendė savo problemas, patiriamus sunkumus. Po dvidešimt metų, vaikų psichiatrė Margaret Lowenfeld Londone ieškojo metodo, padedančio vaikams išreikšti sunkiai išreiškiamus dalykus. Ji atsiminė skaičiusi apie Wells‘o patirtį su savo sūnumis, taigi savo klinikos žaidimo kambario lentynose ji pridėjo miniatiūrų. Pirmas vaikas, pamatęs mažyčius žaisliukus, nusitempė juos į smėlio dėžę kambaryje ir pradėjo žaisti. Taip šis vaikas „išrado“ tai, ką vėliau Lowenfeld pavadino Pasaulio Technika (Lowenfeld, 1979).

Susidomėjusi šia technika Dora Kalff, jungiškosios krypties analitikė iš Ciuricho, greitai pastebėjo, kad toks žaidimas ne tik padeda vaikams išreikšti savo pyktį ir baimes, bet taip pat skatina transcendencijos ir individuacijos procesus, t.y. skatino gilius asmenybės pokyčius bei asmenybės vientisumą, brandą. D. Kalff vystė šį metodą toliau, pavadino jį Žaidimas su smėliu („sandplay“) bei taikė savo psichoterapiniame darbe su vaikais bei suaugusiais. Pasak šio metodo pasekėjų, pats smėlio lietimo, vandens pylimo ir maišymo, įvairių scenų statymo, jų keitimo procesas gydo ir lemia teigiamus pokyčius.

Apskritai kalbant, smėlio terapijos esmė – galimybė išreikšti, pademonstruoti savo vidinį pasaulį, nenaudojant žodžių. Šiuo metu smėlio terapija yra plačiai paplitusi visame pasaulyje, dažnai taikoma vaikams kaip priemonė padėti sudėtingomis gyvenimo situacijomis (tėvų skyrybų, prievartos, patyčių...), taip pat esant raidos sutrikimams, tokiems kaip autizmas ar hiperaktyvumas.
 
ŽAIDIMAS SU SMĖLIU: KUO JIS NAUDINGAS?

Norint panaudoti smėlį psichoterapiniais tikslais reikalinga tinkama kvalifikacija, žinios bei įgūdžiai. Kita vertus, žaidimas su smėliu yra pats savaime naudingas ir be psichologo įsikišimo. Kuo?

• Į smėlio žaidimą lengva įsitraukti, išlaikyti dėmesį. Lavinama vaiko kantrybė, gebėjimas susikaupti, nuoseklumas. Tai ypač svarbu vaikams nenuoramoms, hiperaktyviems; taip pat besiruošiant mokyklai.
• Žaidimas su smėliu skatina vaizduotę, kūrybiškumą, saviraišką. Kartu su kitomis lengvai prieinamomis priemonėmis – akmenėliais, kriauklėmis, gėlytėmis, lapais ir pan. – vaikai gali įgyvendinti pačias įvairiausias fantazijas.
• Žaidžiant smėlyje su žaisliukais, kibirėliais, statant bokštus ir pilis, ieškant paslėptų rutuliukų ir t.t...lavinama smulkioji motorika.
• Smėlio smiltelės stimuliuoja nervinius taškus esančius pirštų galiukuose. Jie suaktyvina smegenų veiklą.
• Smėlio lietimas, jo gniaužymas, bėrimas tarp pirštų atpalaiduoja bei ramina.
• Žaidimas su smėliu priartina prie gamtos. Šiuolaikiniam vaikui, apsuptam mobiliųjų telefonų, televizijos, kompiuterinių žaidimų, ryšys su gamta gali būti ypač aktualus ir reikalingas.
• Žaidžiant smėlio dėžėje su kitais vaikais, lavinami socialiniai įgūdžiai, mokomasi bendradarbiauti, dalintis, kurti kartu.

Kaip jau minėta, per žaidimą smėlyje vaikas parodo savo vidinį „aš“, tuo momentu svarbius jam išgyvenimus, patiriamus konfliktus bei jų sprendimo būdus. Tai gali padėti tėvams, auklėtojams ar kitiems suaugusiesiems geriau suprasti bei pažinti vaiką.

ŽAIDŽIAME SU „MĖNULIO SMĖLIU“!

Norint su smėliu žaisti kambaryje ar grupėje, ypač ne sezono metu (rudenį, žiemą ar ankstyvą pavasarį), gali būti patogiau naudoti ne lauko, bet specialų, vaikų žaidimams skirtą smėlį. Toks yra Mėnulio smėlis – jis labai panašus į natūralų, pajūrio smėlį, tačiau iš jo lengviau formuojamos įvairios figūros, jis yra drėgnas, neišdžiūsta, netepa rankų ir rūbelių, lengvai valomas nuo paviršių. Ant šio smėlio galima purkšti spiritinės sudėties dezinfekcijos priemones, po to leisti išdžiūti.

Mėnulio smėlis į Lietuvą iš Švedijos atkeliavo vasario mėnesį. Kaip tik tuo metu, kai mūsų mažieji negali džiaugtis smėliu lauke. Tad visiems smalsuoliams – tai puiki galimybė atradimams bei tyrinėjimams: jis - netoksiškas, gamintojai garantuoja, kad produktas atitinka EN 71 ir ASTM D-4236 saugumo standartus.

Mėnulio smėlis gali būti naudojamas 2 būdais:

• sausuoju – Mėnulio smėliu žaidžiama patalpose, naudojant įvairias smėlio dėžes ar šviesos stalus. Galima žaisti su įvairiomis formelėmis ar tiesiog modeliuoti rankomis.
• kietuoju – Mėnulio smėlis kepamas 125 laipsnių temperatūroje orkaitėje 1 valandą. Suformuotos ir iškeptos figūros tampa sintetiniu akmeniu. Vėliau šias figūras galima drožinėti, dažyti vandens pagrindo dažais ar kitaip puošti. Jos neskęsta vandenyje.

Užsiėmimai su Mėnulio smėliu gali būti be galo įvairūs, todėl jie patinka skirtingo amžiaus vaikams.

Mėnulio smėlio įsigyti galima www.vaikoerdve.lt arba Vilniuje (Žygio g. 92) įsikūrusioje Vaiko Erdvė parduotuvėje.